- krauklai
- 1 kráuklai sm. pl. (1) Als, Vvr, krauklaĩ (3) Kv, Kltn 1. kaulai, griaučiai, skeletas: Tokiuose daiktuose užeinama žmonių krauklų (griaučių) Vr. Bekasdami duobę, krauklus rado Šauk. Kad mėsą nuėda, tik krauklaĩ bešmėkšo J. 2. prk. pagrindinės dalys: Malūno krauklai jau pastatyti, liko lentoms apipėryti Šauk. Budinko vieni krauklaĩ bebrankso J. Vė[ja]s taip sudraskė daržinę, kad anos vieni krauklai teliko Krš. Be šiaudų stogas – vieni kráuklai Škn. Automobilis taip sudegė, kad vieni kráuklai beliko Krkl. 3. J(Pkl) venterio lankainiai. 4. žr. krauklas 2: Sujungti dveji kráuklai linam minti Lnkv. 5. sušalę kelyje grumstai, gruodas: Dabar su brika sunku važiuoti – vieni krauklaĩ Grd. 6. pasistatę, pasikabinę ledai: Ledai pasikorę bus krauklaĩ J. Neparvažiuosi upelį, kur krauklaĩ (ledai pasikorę) stovi J. 7. J linų ar kanapių stambieji spaliai prie šaknų.
Dictionary of the Lithuanian Language.